- kūkterėti
- kū́kterėti, -ėja, -ėjo intr. Slnt 1. goktelėti (norint vemti): Ans valgė, gėrė, kol kū́kterėjo – buvo gana J. 2. aiktelėti, trumpai sukaukti: Kū́kterėjo ans, kad skaudu (skaudžiai) prisidaužė J. Kartą kū́kterėjo šuo ir daugiau nebekaukia J.
Dictionary of the Lithuanian Language.